spiginti

spiginti: spìginti (-yti K; Q213), -ina, -ino K 1. intr. I, Kos36, K, MitI20(Rg), J, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Varn, Rdn labai šalti: Žvirbliui bėda tik tuomet, kada ima baisiai šalti, kada speigai spigina J.Jabl. Teip šarpiai šiandien spigina, kad dantys klaba ir žvirbliai nū dengaus nūkrinta MitI67(Klp). Žiemos rykmečių vė[ja]s spìgina, ka ausys raitos Lkv. Į pavakarę, atrodė, atsimetės šaltis, ale kur tau – da labiau pradėjo spìgint! Srv. Šiandien tai jau spìginte spìgina, paršals ir roputės į rūsį Pgg. Ot šaltukas spìgina! Mrs. ║ tr. smarkiai šaldyti, tvilkyti: Didis šaltis spigina odą Rsn. Šaltis spigina ausis ir veidus rš. 2. intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Lž labai stipriai šviesti, tvieksti: Nieko nematau – saulė spìgina į akis Srv. A nesiliausi su veidrodžiu mun į akis spìginęs?! Vkš. Pasinešk žiburį į šalį, nespìgyk ma[n] tiesiai į akis! Grdž. Žaibai tankiai, maž be paliovos, spigino, griaustinė piškino Žem. | refl.: Nesispìgina žvaigždės, kad šalta randas, t. y. šviečia dideliai J. ║ tr. NdŽ akinti, žilpinti: Spìgina ta saulė akis Krtn. Saulė ir sniegas taip spigino akis, kad reikėjo eiti prisimerkus rš. Gyvolis veiza į muni, lygu spiginte spigina Šts. 3. intr. KI557, Š labai kaitinti, skleisti karštį: Žiemą speigas, o vasarą saulė spìgina J. Saulė spigina, vėjelis pukščioja Vaižg. Balos ir versmės, nu saulės spindulio neužgaunamos, nu amžių burgėjo, kurios ir visu didžiausioms giedroms spiginant niekados neišdžiūvo S.Dauk. Užtverk gardžiuką pašaly kiaulėm – čia saulė spìgina Rd. Gerai, ka iš tos pusės – saulė nespìgina par langus Jrb. ║ tr. deginti, kaitinti: Saulės spinduliai baisiai jį spigino M.Valanč. 4. intr. KŽ, Vkš prk. įdėmiai žiūrėti, spoksoti: Ką taip spìgini į akis, žiūri, ginies, jog netiesa? J. Akių nenuleidu nu to šviesalo – spiginu, matau, ka baido Šts. Ko čia spìgini, a žmogaus nesi mačiusi?! Sd. Didžios kaip lėkštutės akys taip jam į akis spigina rš. A neisi lauk, spìgini kaip žvakė, pri šalies stovėdamas, nė dirbti negaliu! Vkš. 5. intr., tr. S.Dauk, Š, BŽ496, NdŽ, KŽ, Dr prk. atvirai, tiesiai sakyti savo nuomonę, priekaištauti, gėdinti: Katrės užšaukti niekaip negalėjo: spigino ir spigino tėvams visą teisybę Žem. Kožną dieną jam spìgydavau: – Kodė tu palikai brolį sergantį?! Erž. Simaitienė spìgina pačiam ponuo nieko nebijodama Kal. Jis man spìgina į akis visus mano darbus, t. y. sako J. Spìgina į akis: tu šioks, tu toks! Krš. Tik spìgink anam tiesiai į akis, ir patikės Lkv. Pati nusimanau, kad nesu be erškėčių, bet kam žmogui spiginti šitaip į akis Pt. | refl. NdŽ. 6. tr. Kos59 spirginti, kepinti. 7. intr. greitai eiti: Spìgina vilkas tiesiau į muni Šts.
◊ akìs spìginti

1. gėdyti, priekaištauti: Tu visą laiką spigini man akis pačia nemaloniausia skola A.Gric.

2. gėdytis, nejaukiai jaustis: Tau reiks prieš kaimynus akìs spìgint An.

3. atidžiai žiūrėti, spoksoti: Atsistojo an slenksčio i spìgina akìs an mane Glv. Ko tu čia spìgini akìs?! Gs.

akimìs spìginti atidžiai žiūrėti, spoksoti: Ko čia spìgini akim̃? Ktč.

į dantìs spìginti tikėtis gauti (valgyti): Neišsivirsi, nepakąsi kąsnio, kai sustoję, išalkę meilys, spigins į dantis Žem.
\ spiginti; įspiginti; išspiginti; nuspiginti; paspiginti; praspiginti; užspiginti

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

spiginti — spi̇̀ginti vksm. Spéigas spi̇̀gina … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
spiginimas — spìginimas sm. (1) K, DŽ 1. I, Rtr, KŽ → spiginti 1: Be skrandinės nė nepasirodyk į kelionę tokiam spìginime! Skr. 2. → spiginti 3: Nuo to spìginimo [saulės] jau man oda nuo burnos neriasi Skr. 3. → spiginti 5: Tokiu spìginimu žmogų tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
užspiginti — užspìginti intr. 1. imti labai spiginti, šalti: Kad užspìgino šaltis! DŽ1. Ir šiemet da galia gerokai užspìgyt Slm. 2. imti labai šviesti: Saulė užspìgino tiesiai į akis DŽ1. 3. prk. atvirai, tiesiai pasakyti savo nuomonę, papriekaištauti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
įspiginti — įspìginti intr. NdŽ 1. Rtr, KŽ įsismaginti spiginti, šalti: Ir įspìgino gi šiemet per Kalėdas speigas Š. 2. smarkiai įkaitinti, įšildyti, įkepinti: Saulė įspìgina KŽ. 3. refl. prk. atidžiai įsižiūrėti, įsispoksoti: Žinoma! – atsakydavau,… … Dictionary of the Lithuanian Language
drovėti — drovėti, drõvi ( ėja), ėjo intr. nedrįsti, gėdytis: Ir tu nedrovėjai jam in akis pasakyti visą teisybę? Alv. | refl.: Aš droviuos, lyg gėda, neužsivėžiu šnekėti su jąja J. Aš droviuos kaimynui į akis kalbėti, akis jam žagti, spiginti J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
durti — 1 dùrti, ia, dūrė 1. tr., intr. SD156, R, H, B smeigti, besti, verti: Dùrk adatą į kamuolį Ėr. Tas žmogžudys jai prisitaikęs dūrė peiliu BsPIV203. Dùrk žuvį su žiuberklu Rm. Dumpiuotas dalgis kvalduojas durant į žemę Šts. | Tas jautis dùria… … Dictionary of the Lithuanian Language
išspiginti — išspìginti tr. prk. tiesiai, atvirai išsakyti: Aš jam tiesiai į akis viską išspìginau Grdž. spiginti; įspiginti; išspiginti; nuspiginti; paspiginti; praspiginti; užspiginti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuspiginti — nuspìginti tr. nušaldyti: Nuspìgins ausis toks šaltis Ktk. spiginti; įspiginti; išspiginti; nuspiginti; paspiginti; praspiginti; užspiginti … Dictionary of the Lithuanian Language
paspiginti — paspìginti intr. 1. Š, NdŽ kurį laiką smarkiai šalti: Žiemą šaltis paspìgino Gr. 2. stipriai pašviesti: Į akis paspìgino prožektoriumi DŽ1. 3. NdŽ kurį laiką smarkiai kepinti, kaitinti. 4. prk. atvirai, tiesiai pasak … Dictionary of the Lithuanian Language
paspirginti — paspìrginti 1. tr. LL154,169,198, Š, Ser, DŽ1, NdŽ, Lt kiek spirginti, čirškinti: Sėmenis liuob paspirgins petelnė[je], sukriuš sukriuš, liuobam su bulve baksnoti i valgyti Krt. Iš sėklų kanapių paspìrgindavo Kv. Paspìrginau kanapius druskai… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

spiginti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

spiginti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link